Kaip rašyti žemaitiškai?

Atmėntėnė rašontėsėms žemaitėškā

 

Galite išbandyti Edvino Monkausko sukurtą žemaitišką klaviatūros išdėstymą, kuris veikia Windows 10 sistemose:

Atsisiųsti galite:  samogitian_keyboard.zip

 

Sėmbuolis         

Kombėnacėjė       

Pastaba          

Ā ALT+0194 Prėspauskėt klavetūras klavėša ALT ėr, anuo neatleisdamė, sorėnkėt noruodīta skaičiu kombėnacėjė.
ā ALT+0226 Prėspauskėt klavetūras klavėša ALT ėr, anuo neatleisdamė, sorėnkėt noruodīta skaičiu kombėnacėjė.
Ē ALT+0199 Prėspauskėt klavetūras klavėša ALT ėr, anuo neatleisdamė, sorėnkėt noruodīta skaičiu kombėnacėjė.
ē ALT+0231 Prėspauskėt klavetūras klavėša ALT ėr, anuo neatleisdamė, sorėnkėt noruodīta skaičiu kombėnacėjė.
Ī ALT+0206 Prėspauskėt klavetūras klavėša ALT ėr, anuo neatleisdamė, sorėnkėt noruodīta skaičiu kombėnacėjė.
ī ALT+0238 Prėspauskėt klavetūras klavėša ALT ėr, anuo neatleisdamė, sorėnkėt noruodīta skaičiu kombėnacėjė.
Ō ALT+0212 Prėspauskėt klavetūras klavėša ALT ėr, anuo neatleisdamė, sorėnkėt noruodīta skaičiu kombėnacėjė.
ō ALT+0244 Prėspauskėt klavetūras klavėša ALT ėr, anuo neatleisdamė, sorėnkėt noruodīta skaičiu kombėnacėjė.

       

        Svarbiausias patarimas rašantiems žemaitiškai yra toks: rašyti reikia taip, kaip tariama ten, iš kur kilęs autorius. Pavyzdžiui, šiaurės žemaičiai dounininkai (Skuodas, Mažeikiai, Akmenė, Kretinga, Plungė, Telšiai) ir pietų žemaičiai dūnininkai (Varniai, Šilalė, Kelmė, Tauragė, Raseiniai) skirtingai taria dvibalsius uo, ie. Taigi vietoj minėtų bendrinės kalbos dvibalsių uo, ie šiaurės žemaičiai rašys ou, ėi (douna – „duona“, jouks – „juokas“, dėina – „diena“, kėik – „kiek“), o pietų žemaičiai – ilgąsias raides ū, ī (dūna, jūks, dīna, kīk).

 

Trumpieji balsiai

        Trumpieji balsiai žemaičių kalboje rašytini šešiomis raidėmis: i, ė, e, a, o, u. Žodžio kamieno trumpieji balsiai dažniausiai rašomi taip, kaip tariami, t. y. trumposiomis raidėmis, pvz.: kiši, vėsė „visi“, medos „medus“, kas, skoto „skutu“, to „tu“, kėtus „kitus“.

        Nekirčiuotose galūnėse vietoj bendrinės kalbos ilgųjų balsių žemaičiai taria trumpuosius. Vadinasi tose pozicijose ir reikia rašyti tik trumpąsias raides, pvz.: lauka „lauką“, sėrga „sirgo“, žalti „žaltį“, karviu „karvių“, sūno „sūnų“, žaidės „žaidęs“, ausis „ausys“.

        Būtina įsidėmėti vieną svarbią išimtį: trumposiomis balsėmis žymimi tokie ilgieji balsiai, kurie pailgėja dėl kirčio tam tikrose pozicijose. Paprastai tokie pailgėję balsiai kaitaliojami su trumpaisiais, plg.: sakė (pailgėjęs „sa-“), sakiem (trumpasis „a“), nešė (pailgėjęs „e“): nešiem – „nešėme“ (trumpasis „e“), rėša - „rišo“ (pailgėjęs „ė“): rėšam – „rišame“ (trumpais „ė“).

 

Ilgieji balsiai

        Ilgieji balsiai žymimi tokiomis pačiomis trumpųjų balsių raidėmis, uždedant ant jų ilgumą reiškiančius brūkšnius: ā, ē, ī, ė, ō, ū.

        Ilgai tariami balsiai ir žodžio kamiene, ir galūnėse taip ir rašomi, pvz., rīts – „rytas“, gaidīs – „gaidys“, kōsnis – „kąsnis“, dūms – „dūmas“.

        Ypač atkreiptinas dėmesys, kad raidėmis „ā“, „ē“ būtina žymėti tuos garsus, kurie tariami vietoj bendrinės kalbos dvibalsių, „ai“, „ei“, pvz.: vāks – „vaikas“, rēk – „reikia“, bluogā – „blogai“, šaudā – „šaudai“, velnē – „velniai“, laukē – „laukei“.

        Balsių ilgumą žodžio kamiene reikia žymėti ir tada, kai atitinkamose šnektose tie ilgieji balsiai nekirčiuotose pozicijose sutrumpėja. Jeigu tariame ir rašome ilgąją balsę žodžiuose gīvs – „gyva“, gīva – „gyva“, taip pat reikia rašyti ir žodžiuose gīven („gyvena“), gīvenėms („gyvenimas“), nors balsis ir būtų sutrumpėjęs. Jeigu rašome vāks („vaikas“), svēks („sveikas“) – taip pat rašytina ir vākā („vaikai“), svēkata („sveikata“).

        Įsidėmėtina, kad žemaičių rašybai nereikalingos „nosinės“ balsės ą, ę, į, ų. Ilgai tariamus tokius „nosinius“ balsius ir rašome trumposiomis raidėmis, pvz.: bluoga („blogą“), dėrbė („dirbę“), nakti („naktį“), šaukto („šauktų“), vīru („vyrų“).

 

Priebalsių rašyba

        Priebalsių rašyba žemaičių kalboje nėra sudėtinga. Iš esmės vartojamos tos pačios bendrinės kalbos raidės. Reikėtų įsidėmėti, kad priebalsiams dažniau negu balsiams taikytinas morfologinis rašybos principas, kuris reikalauja tas pačias žodžio dalis rašyti vienodai, neatsižvelgiant į jų tarimo skirtumus. Vadinasi, priebalsių supanašėjimo atvejų rašte nežymėsime, pvz., vargs - „vargas“ (nors ir tariame „varks“), dėrbtė – „dirbti“, plaukdams – „plaukdamas“, išbūtė – „išbūti“.

        Labai atsargiai vartotinos raidės f, ch, h. Mat tomis raidėmis žymimi priebalsiai į lietuvių kalbą atėjo visai neseniai, paprastai sutinkami tarptautiniuose žodžiuose ar naujuose skoliniuose. Žemaičiai vietoj jų beveik visada turi garsus p, k, g, vadinasi, taip ir reikėtų rašyti, pvz.: pabrėks – „fabrikas“, šuoperis – „šoferis“, karakteris – „charakteris“, kuligans – „chuliganas“, gerbs – „herbas“, gektars (sakoma ir ektars) – „hektaras“.

        Visur, kur tariami, rašytini pridėtiniai ar įterptiniai priebalsiai, pvz.: Vuonė – „Ona“, jied – „ėda“, jem – „ima“, kninga – „knyga“, pajimblos – „paimlus, gabus“, vagorklos – „agurkas“.

 

Juozas Pabrėža, humanitarinių mokslų daktaras, docentas

 

Pruojekta rēm

Rėmėjas - Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Rėmėjas - Klutūros ministerija

Pruojekta ėgīvendėn

Projektą įgyvendina Skuodo Rojono savivaldybės R. Grušausko viešoji biblioteka

Ėnpuormacėnis pruojekta riemies

Informacinis rėmėjas - nepriklausomas Skuodo rajono laikraštis \

Partnerē

Partneris - Žemaičių kultūros bendrija Partneris -

Pruojekta bėčiolis